MITAI IR TIKROVĖ

MŪSŲ DARBAI

SEMINARAI

NARIAI

MAŽOSIOS HE

VANDENS MALŪNAI

TEISINIAI DOKUMENTAI

PRISIJUNGTI
En
Lt
Apie mus Naujienos Narystė Kontaktai Įstatai Nuorodos

 



MITAI IR TIKROVĖ

Europoje  ir pasaulyje masiškai griaunamos upių užtvankos. 

Griaunamos tik mažos, apleistos ir netinkamos elektros energijai gaminti užtvankos. JAV praėjusį šimtmetį jų nugriauta mažiau nei 1 %. Kita vertus, užtvankos yra statiniai ir  kurių naudojimo laikas nėra begalinis (apie 100 metų). Atitarnavusi savo laiką, užtvanka griaunama, kaip ir bet kuris kitas pasenęs statinys mieste ar gyvenvietėje.

Šiuo metu Europoje atsisakoma HE statybos. 

Tai netiesa. Nors didžiųjų upių hidroenergijos ištekliai Vakarų Europoje yra praktiškai išnaudoti (Airijoje, Belgijoje, Vokietijoje arti 100%), tačiau yra likęs didelis potencialas mažųjų hidroenergijos išteklių (<10 MW). Lenkijoje planuojama HE Vyslos vidurupyje prie Vroclavo. Rumunija ir Bulgarija tariasi statyti dvi HE ant Dunojaus, Slovėnija – ant Sava upės, Baltarusija – dvi HE ant Nemuno aukščiau ir žemiau Gardino.

Hidroenergetika yra pasenusi technologija. Kaplano turbina išrasta prieš 100 m.

Šiuo metu hidroenergija pasaulyje ir Lietuvoje yra pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis elektrai gaminti ir jos elektros gamybos technologija nuolat tobulėja. Inžinieriaus Viktoro Kaplano 1913 m. išrastos vandens turbinos naudingumas – beveik 95 procentai. Nė viena nauja mechaninės energijos technologija nėra pasiekusi tokio lygio. Net ir paskutiniu metu ypač sparčiai besivystanti vėjo jėgainių technologija.

HE yra neekologiška elektros gamyba. Skaičiavimai rodo, kad vietoj tvenkimo geriau deginti biomasę.

Objektyviausias alternatyvių gamybos būdų vertinimas yra gyvavimo ciklo analizė – santykis pagamintos energijos per jėgainės gyvavimo laiką su jai pastatyti, naudoti bei utilizuoti reikalinga energija. HE šis santykis siekia nuo 30 iki 260, o biomasei  3-5 (energetinės plantacijos), 27 (miško mediena). Nustatyta, kad trumpos rotacijos energetinėms plantacijoms 1 kW elektros galiai pasiekti reikia bent 0,25 ha derlingos (ne apleistos) žemės. Tad analogiškai Kauno HE galiai pasiekti reikėtų apie 25 tūkst. ha (apie 5 kartus didesnio ploto nei Kauno marios).

Lietuva lygumų, o ne kalnų  kraštas, todėl hidroenergetika negali būti vystoma, nes paskandinama daug žemių. Olandijoje – ten kur daug vandens, tačiau žemos vietovės,  kaip ir Lietuvoje,  apie HE plėtrą net negalvojama.

Latvija taip pat lygumų kraštas, o hidroenergija ten sudaro 70 % visos pagaminamos šalyje elektros. 2010 m. Olandijoje patvirtintas Nacionalinis AEI plėtros planas iki 2020 m. numato HE augimą  nuo dabartinių  37 iki 203 MW (padidėjimas – 5 kartai). Analogiškas planas mūsų šaliai numato vos 15% padidėjimą.

Nemune planuojamos užtvankų kaskados.

Žemiau Kauno Nemune siūlomos nedidelio aukščio  (3-5 m) užtvankos, apsemiamos  potvynių metu. Šios užtvankos sudarytų puikias sąlygas laivybai, o pastatytos HE šaliai pagamintų apie 5% dabar pagaminamos šalyje elektros.Iš tikro, upių laivyba pasaulyje viena beveik neegzistuoja – hidroenergetika su užtvankomis sukuria jai reikiamus gylius, vandens verslas tampa pelningu.

HE tvenkiniuose vanduo smirda. Kauno marių, kaip ir kitų Sovietų Sąjungos dirbtinių vandens tvenkinių  anksčiau ar vėliau laukia neišvengiamas dvokiančių balų likimas.

Užtvankų tvenkiniai netiesiogiai atlieka kenksmingų medžiagų, pernešamų upėmis, sulaikymo funkciją, taip apsaugodamos kitus vandens telkinius, taip pat ir Baltijos jūrą. Jei ne Kauno marios ir kiti Nemuno tvenkiniai, Kuršių marių kvapo seniai neapsikęstume. Upės neturi būti kanalizacijos priimtuvais.Kauno marios paskelbtos saugoma teritorija – tad dvokiančios balos epitetas joms tikrai netinkamas.

Lietuvoje apsauga nuo potvynių nėra aktuali,  didelių sausrų nėra. Tad kam statyti tvenkinius?

Paskutinieji dešimtmečiai, dėl klimato ciklinių svyravimų bei žmogaus veiklos, atsiliepė ir mūsų šalies  potvynių eigai – jie gerokai susilpnėjo. Tačiau 2010 m. pavasaris aiškiai parodė, kad jie atneša žalą ne tik pamariui, bet ir žmonėms gyvenantiems  bei vystantiems veiklą Neries, Nevėžio ir kt. upių  užliejamuose slėniuose. Pakaunėje stipriai nukentėjo Radikių gyvenvietė ir dabar jos gyventojai reikalauja mokesčių mokėtojų pinigais juos apsaugoti. Viena iš alternatyvų čia – nedidelė užtvanka Neryje su HE, pastatyta privataus kapitalo lėšomis.

Pastačius Kauno HE, įsitikinta jos menkaekonomine nauda, lyginant su sukeltomis ekologinėmis ir socialinėmis problemomis bei didžiuliais kaštais anti-erozinių pakrančių želdinių įveisimui.

Svarbiausia ekonominė, socialinė, energetinė, kultūrinė ir aplinkosauginė Kauno HE nauda – ledų sangrūdų sukeltų  potvynių  eliminavimas Kauno mieste. Gamindama elektrą, ši HE atsipirko jau mažiausiai 3 kartus. Be to, Kauno marios, siekiant išsaugoti unikalų tvenkinio kraštovaizdį, pakrančių gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes yra paskelbta saugoma teritorija – regioniniu parku, kuriame yra varžoma žmogaus veika. Kauno marių pakrančių zona tapo mėgstama kauniečių poilsio vieta.  Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad buvo padaryta klaida Kauno HE nepastačius žuvitakio ir neįrengus laivybos šliuzo.